Kaip lažybų bendrovių surebetai veikia koeficientus

Kaip žinoma, lažybų bendrovių koeficientai – nepastovus dalykas. Juos, be pačios atliktos analizės, veikia daugybė veiksnių. Vienas iš tokių veiksnių – lažybų arbitražo situacijos, atsirandančios dėl kotiruočių svyravimų arba jų neatitikties realiai padėčiai. Šiandien išanalizuosime koeficientų kitimo dinamiką, siekdami nustatyti, kiek surebetai gali juos paveikti ir kaip lažybų bendrovė elgiasi susidarius panašioms situacijoms.

Koficientai lažybų pasaulyje atlieka pagrindinį vaidmenį, nustatydami įvairių įvykių baigčių tikimybę. Tai skaitinės reikšmės, nurodančios galimą statymo laimėjimą ir su kiekviena baigtimi susijusio rizikos lygį. Koeficientai gali būti pateikiami įvairiais formatais, priklausomai nuo to, į kurios šalies rinką orientuota lažybų bendrovė. Pavyzdžiui, dešimtainiu formatu koeficientas 2,0 reiškia, kad laimėjimas bus du kartus didesnis už statymo sumą. Trupmeninis formatas, pavyzdžiui, 3/2, parodo laimėjimo ir statymo sumos santykį. Amerikietiškas formatas, kuriame koeficientai pateikiami su teigiamomis ir neigiamomis reikšmėmis, nurodo laimėjimo sumą doleriais, statant 100 USD.

Svarbu mokėti interpretuoti koeficientus, nes jie atspindi baigčių tikimybę. Kuo didesnis koeficientas, tuo mažesnė įvykio sėkmės tikimybė, ir atvirkščiai. Pavyzdžiui, koeficientas 1,5 reiškia maždaug 60% tikimybę, o koeficientas 2,0 rodo jau didesnę nei 50% tikimybę (dėl lažybų bendrovės maržos).

Lažybų bendrovių koeficientai yra dinamiški ir gali keistis priklausomai nuo įvairių veiksnių. Šie veiksniai apima statymų apimtį dėl konkrečios baigties, naujienas apie komandas ar žaidėjus, taip pat įvykių baigčių tikimybės vertinimo pokyčius. Būtent ši apimtis didele dalimi lemia lažybų arbitražo situacijų, tokių kaip surebet, atsiradimą.

• Pirmoji lažybų bendrovių surebetų susidarymo priežastis susijusi su skirtingų lažybų bendrovių taikomų įvykių baigčių tikimybės vertinimo metodų skirtumais. Kiekviena lažybų bendrovė turi savo analitinius įrankius ir modelius, kuriais remdamasi nustato tam tikrų baigčių koeficientus. Dėl to viena lažybų bendrovė gali vienos baigties sėkmės tikimybę įvertinti kaip didesnę nei kita ir todėl pasiūlyti mažesnį koeficientą.
• Antrasis veiksnys – reakcija į naudotojų veiksmus. Kai dauguma statymų nukreipiama į vieną baigtį, lažybų bendrovės keis koeficientą, kad subalansuotų savo liniją. Dėl to kitų baigčių koeficientai gali pasikeisti taip, kad atsirastų galimybė susidaryti lažybų bendrovių surebetams.
• Trečiasis veiksnys, galintis lemti lažybų bendrovių surebetų atsiradimą, yra skirtingų lažybų bendrovių koeficientų atnaujinimo laiko vėlavimai. Dėl skirtingų statymų ir koeficientų informacijos atnaujinimo sistemų bei technologijų kai kurios lažybų bendrovės savo duomenis gali atnaujinti greičiau nei kitos, o tai taip pat gali sukurti galimybę lažybų arbitražui. Be to, nereikėtų pamiršti maržos, kurios dydis tiesiogiai veikia koeficientą ir atitinkamai jo neatitikimą su koeficientais dėl to paties įvykio kitose lažybų bendrovėse.

Taigi galime daryti išvadą, kad naudotojai, kurie atlieka sporto statymus pasinaudodami lažybų arbitražu, gali daryti tiesioginę įtaką koeficientų išdėstymui. Jo skirtumą aptinka skeneris. Ir kuo populiaresnis bei paklausesnis tampa bet kuris surebet, tuo labiau gali pasikeisti pradinis koeficiento rodiklis. (Tai taip pat gali sukelti ir kitų reakcijų, bet apie tai vėliau).

Duomenų analizė surebete

Kad aiškiai suprastume, apie ką kalbama, panagrinėkime kelis išorinio poveikio lažybų bendrovių koeficientams pavyzdžius. Kaip jau buvo minėta anksčiau, koeficientai yra nestabilūs ir gali pasikeisti tiesiog nuo bet kokio prisilietimo, todėl nenuostabu, kad net ir palyginti nedidelis statymas gali turėti lemiamą reikšmę. Pavyzdžiui, dėl bet kurios futbolo rungtynių baigties, net jei jose nėra akivaizdaus favorito, atliekama daug statymų. Tokiu atveju vienas iš statymų rinkos pasirinkimų pradeda smarkiai nusverti, ir tai nelieka nepastebėta lažybų bendrovės. Profesionalūs surebetų vykdytojai turi sąvokas surebet iniciatorių ir donorų, apie kurias jau anksčiau pasakojome savo svetainėje. Lažybų bendrovės pradeda išlyginti koeficientus, tačiau net ir tai ne visada padeda, nes vienam įvykiui gali būti per daug statymų.
Pateikiame aktualią lentelę, kurioje pateikiamos kelios naujausios rungtynės:

Pagrindu paimti duomenys iš Betfair biržos, kuri šiuo atveju daug geriau atspindi realią baigčių ir lažybų dalyvių pageidavimų situaciją. Galima išskirti kelis pagrindinius aspektus:

• Sumos paskirstomos itin netolygiai. Verta atkreipti dėmesį, kad, pavyzdžiui, Argentinos čempionato rungtynėse koeficientai už šeimininkų pergalę yra didesni nei 2, tačiau 99,7% statymų dėl baigties atlikta būtent už juos. Atlikus paprastus skaičiavimus galima nustatyti, kad jei už Instituto pergalę pastatyta 11 306 eurai, tai už jų varžovų pergalę ir lygiąsias iš viso pastatyta tik 34 eurai.
• Svarbu suprasti, kad statymų sumos neatspindi atitinkamus statymus atlikusių lažybų dalyvių skaičiaus. Kitaip tariant, sąlyginius 6 tūkstančius eurų už „Atlético“ pergalę galėjo pastatyti vienas biržos naudotojas, o galėjo ir keli šimtai.
• Šiuo atveju stebina tai, kad beveik visų baigčių koeficientai spėjo šiek tiek padidėti. Įprastoje lažybų bendrovėje situacija būtų klostęsis kitaip, o čia aiškiai matomas pagrindinis biržos ir bendrovės skirtumas – pačiai biržai koeficientai mažai rūpi, nes uždarbis gaunamas ne iš „teisingų“ koeficientų, o iš naudotojų. Dėl to net didelės statymų sumos gali išlikti tame pačiame lygyje, suteikdamos kitiems platformos klientams prieigą prie lygiai tokių pačių koeficientų.
• Statymų apimtis biržoje yra gerokai mažesnė nei lažybų bendrovėse. Vien Rusijoje per 2023 metus buvo sudaryta lažybų už daugiau nei trilijoną rublių, tai yra apie 10 milijardų eurų. Todėl ten beveik nepasitaiko situacijų, kai 100% statymų atliekama už vieną baigtį, kaip „Sporting“ rungtynių atveju. Tačiau mažosiose rinkose persvaros gali būti labai didelės, todėl bendrovėms tenka gerokai keisti pradinius koeficientus.

Atskirai verta paminėti įdomų faktą: iš penkerių pateiktų rungtynių nė vienos baigtis neatitiko rezultato, kuriam pagal statymų sumą teko triuškinama persvara. „Atlético“ ir „Sporting“ savo rungtynes baigė lygiosiomis, o „Melbourne“, „Instituto“ ir „Sunderland“ pralaimėjo. Tačiau reikėtų įvertinti ir lažybų arbitražų įtaką. Čia, eksperimento objektyvumui, apsvarstysime kelis variantus, besiskiriančius laikotarpiais. Paimkime populiarų ir paklausų skenerį – Surebet. Lažybų arbitražo situaciją rinksime su ne didesniu kaip 1% pelningumu imtinai. O kaip bendrovę pasirinkime lažybų arbitražo dalyviams palankią Pinnacle.

Rasta nedidelio pelningumo lažybų arbitražo situacija rodo, kad Pinnacle siūlo gana palankų koeficientą Konferencijų lygos rungtynėms tarp Nyderlandų „Ajax“ ir Anglijos „Aston Villa“. +0,5 fiora šeimininkams siūloma už 2,3 koeficientą, todėl iškart susidarė surebet su keliomis lažybų bendrovėmis. Ir iš tiesų viskas yra būtent taip:

Čia taip pat verta atkreipti dėmesį į priešingą baigtį – „Aston Villa“ pergalė siūloma už 1,641 (gerokai mažesnį nei „Mozzart“ bendrovėje, kuri pateikiama antrojoje arbitražo statymo dalyje). Skirtumas tarp dviejų koeficientų buvo 0,659 punkto. Gana kompaktiškas linijos formavimasis. Šis lažybų arbitražas atsirado dar likus dviem savaitėms iki rungtynių pradžios. Daugumai lažybų arbitražo dalyvių tai per ilgas laikotarpis, nes iškart atlikus šį statymą visos skirtos lėšos iki finalinio švilpuko Nyderlanduose liktų užšaldytos.

Todėl nieko nuostabaus, kad po kelių dienų, net ir tuo metu, kai surebetas tebebuvo skenerio linijoje, pateiktų baigčių koeficientai nepasikeitė nė tūkstantąja dalimi. Didžioji auditorijos dalis juo paprasčiausiai nesinaudojo dėl laiko atotrūkio, todėl koeficientų dydžiui tai neturėjo didelės įtakos. Bendrovė visiškai logiškai nesiėmė jokių veiksmų situacijai ištaisyti, nes iš esmės nieko taisyti nereikėjo. Judėjimas prasidės likus vos porai dienų iki rungtynių pradžios arba net likus kelioms valandoms iki startinio švilpuko.

Kitas pavyzdys tomis pačiomis sąlygomis nagrinėja surebetą, atsiradusį likus 4 dienoms iki rungtynių pradžios:

Kolumbijos futbolo čempionato rungtynės – „Fortaleza“ prieš „Alianza“. Už svečių +0,5 forą Pinnacle siūlė 2,04, ir tai tapo lažybų arbitražo situacijos atsiradimo priežastimi.

Antroji arbitražo statymo dalis vėl buvo siūloma toli gražu ne pačiose populiariausiose ir paklausiausiose bendrovėse, tačiau mums jų nurodyti nereikia, o pavyzdžiui tinka ir toks išdėstymas. Jei ankstesniame pavyzdyje linija buvo formuojama kompaktiškai, tai kaip ji suformuota čia? Už šeimininkų pergalę buvo siūloma 1,826 – skirtumas tarp koeficientų siekė vos 0,214.

Po trijų dienų, likus dienai iki rungtynių pradžios, situacija pasikeitė:

Šis pavyzdys puikiai atspindi kompetentingos ir patyrusios, iš tiesų didelės bendrovės darbo procesą, kai apkraunama viena iš baigties arbitražo statymo dalių. Jie nesistengia paprasčiausiai sumažinti koeficiento iki minimumo, atbaidydami kitus norinčiuosius, o naudoja visus prieinamus duomenis pusiausvyrai pasiekti. Ta pati svečių 0,5 fora skaičiais padidėjo, ir koeficientas už ją jau siekė 2,12 – padidėjo 0,08 punkto. Taip pat verta atkreipti dėmesį į kitų koeficientų pokyčius, kurie taip pat nestovi vietoje. Dabar už šeimininkų pergalę siūloma 1,787 – skaičiai sumažėjo, o tai reiškia, kad skirtumas tarp arbitražo statymo dalių padidėjo. Labiausiai situacija paveikė svečių pergalę – šis variantas padidėjo beveik 0,3 punkto. Tuo pat metu bendrovėje „Rivalo“, pateiktoje antrojoje surebeto pusėje, šeimininkų pergalės koeficientas per praėjusias dienas sumažėjo beveik 0,2 punkto. Tai paprastesnės bendrovės veiksmų pavyzdys – įtartino koeficiento mažinimas siekiant sumažinti galimą riziką.

Trečiame pavyzdyje nagrinėjamas surebetas, atsiradęs likus parai iki rungtynių pradžios:

Škotijos 1 lygos rungtynės tarp „Stirling Albion“ ir „Hamilton Academical“. Visų pirma, jei atsirado tokia galimybė, verta pažymėti skenerio klaidą: kaip matyti ekrano nuotraukoje, „Pinnacle“ siūlo šeimininkų +1 forą pagal kampinius. Tačiau taip nėra. Pirma, antrojoje lažybų dalyje nėra jokių prierašų apie kampinius, antra, iš tikrųjų „Pinnacle“ apskritai nesuteikė galimybės statyti už tokią baigtį. Kaip matyti, kampinių forų koeficientai prasideda nuo +2:

Net jei darytume prielaidą, kad toks pasiūlymas iš tikrųjų buvo, bet išnyko, iš kitų koeficientų galima suprasti, kad už 1 forą pagal kampinius +1 būtų siūlę gerokai daugiau nei 2,02. O už 1 forą pagal įvarčius +1 iš tikrųjų buvo siūlomas būtent toks koeficientas, koks nurodytas surebete:

Praėjo vos kelios valandos nuo arbitražo situacijos atsiradimo, ir padėtis pasiūloje pasikeitė:

Šį kartą apkrautas koeficientas jau sumažėjo 0,059 punkto, o atvirkštinė lažybų dalis, priešingai, padidėjo. Tai standartinė greita reakcija, kai koeficientas dėl statymų apkrovos spaudžiamas žemyn, o jo priešinga pusė, kaip ant klasikinių svarstyklių, kyla į viršų. Tačiau neabejotina, kad lažybų bendrovė ties šiais pokyčiais nesustos ir toliau koreguos liniją, kol situacija iš visų pusių stabilizuosis. Tai tęsis iki pat starto švilpuko ir net po jo.

Taigi galima išskirti du lažybų bendrovių veiksmų būdus, kai jos susiduria su lažybų arbitražo situacijomis: vienos mažina apkrautos baigties koeficientą, taip padarydamos ją mažiau patrauklią naudotojams, o kitos koreliuoja visus aplink baigtį esančius koeficientus, siekdamos pusiausvyros. Jei iki surebeto dar liko daug laiko, naudotojų veiksmus tik stebės ir nesiims aktyvių veiksmų.

Galima sakyti, kad surebeto atsiradimas rinkai daro kelis poveikius, tarp jų:

• Statymų apimties didėjimas. Surebetas pritraukia daugiau naudotojų, kurie siekia pasinaudoti šia galimybe garantuotam laimėjimui. Dėl to gali gerokai padidėti bendra konkretaus įvykio statymų apimtis.

• Koeficientų pokyčiai. Aptikusios surebetus, lažybų bendrovės gali greitai reaguoti ir koreguoti savo koeficientus, kad sumažintų nuostolius. Dėl to koeficientai gali pasikeisti ne tik surebetą aptikusioje lažybų bendrovėje, bet ir kitose bendrovėse, siekiant išlaikyti konkurencingumo lygį.

• Didesnė rizika lažybų bendrovėms. Surebetai sukuria papildomą finansinę riziką lažybų bendrovėms, ypač jei jų nepavyksta greitai pastebėti ir pakoreguoti situacijos.

Šie poveikiai rodo, kad lažybų bendrovių surebetai daro didelę įtaką lažybų rinkai, veikdami tiek lažytojus, tiek lažybų bendroves. 

Išvada apie surebetų įtaką koeficientams

Kalbėdami apie tai, kaip sporto statymai, atliekami pasitelkiant lažybų arbitražą, gali paveikti koeficientus, išnagrinėjome vaizdžius pavyzdžius, rodančius, kad po surebetų atsiradimo koeficientai gali gana smarkiai pasikeisti. Tačiau, nepaisant dėsningumų, kiekviena lažybų bendrovė tokioje situacijoje elgiasi savo nuožiūra. Viena reaguoja tik tada, kai statymų srautas dėl kurios nors baigties jau priartėja prie kritinės reikšmės, o kita stebi surebetų skenerius, kad operatyviai reaguotų į situacijas, kuriose figūruoja jų pačių bendrovė. 

Apibendrinant galima pasakyti, kad lažybų bendrovių surebetų įtaka koeficientams yra akivaizdi. Jokia lažybų bendrovės marža negali padengti nuostolių, kuriuos bendrovė patirs dėl laiku nepastebėtos linijos klaidos. Būtent todėl sargyboje visada yra ne tik analitikai, bet ir specialios programos, atliekančios koregavimą ir reaguojančios į išorinius veiksnius.