Lietuvių Surebetai (lažybų arbitražo situacijos) laikomi nepralaimimu sporto lažybų variantu. Su tam tikromis išlygomis su tuo galima sutikti – bet kuriuo atveju žaidybinės rizikos iš tiesų nėra, nes esant bet kokiai įvykio baigčiai žaidėjas liks pliuse. Tačiau pralaimėti galima, pavyzdžiui, neteisingai nurodžius koeficientą, nespėjus uždaryti vieno iš „pečių“ arba tiesiog lažybų bendrovė gali apskaičiuoti statymą su koeficientu 1. Be to, lažybų bendrovės nėra labai palankios surebetų žaidėjams (išskyrus retas išimtis) ir visais būdais jiems priešinasi: apkarpo sąskaitas, blokuoja paskyras, mažina maksimalius statymų limitus ir taip toliau. Tačiau, nepaisant visų sunkumų, klientų, teikiančių pirmenybę lažybų arbitražo situacijoms, nuolat daugėja, nes sumaniai taikomos jos iš tiesų gali užtikrinti reguliarias ir reikšmingas pajamas – tereikia noro ir darbštumo. Susidomėjimas surebetais neblėsta, o tik didėja. Tuo pat metu iki šiol daugelis įsitikinę, kad surebetai sudaromi tik iš 2 baigčių, tačiau taip nėra – variantų gali būti keli. Šiandien pakalbėsime apie surebetų rūšis, kiekvieno varianto pranašumus ir pateiksime išsamų jų aprašymą.
Pradžioje priminsime lažybų arbitražo apskaičiavimo formulę, ji tinka bet kokiai arbitražinės situacijos rūšiai.
C = 1/K1 + 1/K2
C – kontrolinis koeficientas.
K1 – pirmosios baigties koeficientai.
K2 – antrosios baigties koeficientai.
Į šią formulę įstatome lažybų bendrovių koeficientus ir, jei kontrolinis koeficientas galiausiai bus didesnis nei 1, vadinasi, surebet nėra. Jei reikšmė pasirodys mažesnė nei 1, surebet yra, be to, kuo mažesnis skaičius, tuo „riebesnė“ lažybų arbitražo situacija.
Dviejų baigčių surebetai
Populiariausias ir labiausiai paplitęs pelningų statymų variantas – dviejų baigčių surebetai, būtent juos renkasi dauguma žaidėjų. Be to, jų susidaro labai daug tarp šimtų lažybų bendrovių. Skeneriai lengvai randa tokias lažybų arbitražo situacijas ir siūlo jas savo klientams. Dėl paprastumo ir patogumo naudoti tokie surebetai užima pirmąją vietą tarp žaidėjų, tiek tarp profesionalų, tiek tarp naujokų.
Dviejų baigčių surebetų esmė paprasta. Yra rungtynės ir dvi priešingos jų baigtys, pavyzdžiui: P1 ir X2; daugiau ir mažiau už bendrą taškų skaičių; fora -1,5 ir +1,5. Akivaizdu, kad pastačius už jas vienoje lažybų bendrovėje rezultatas bus neigiamas, lažybų bendrovės marža „suvalgys“ visą pelną. Tačiau jei kuponą sudarysite dviejose skirtingose įstaigose, galite aptikti lažybų arbitražo situaciją, kuri galiausiai atneš laimėjimą nepriklausomai nuo rungtynių baigties. Teoriškai čia nereikėtų rinktis statymų su tikėtinu grąžinimu: sveikos foros ir bendri dydžiai, pavyzdžiui, -/+1, įvarčių skaičius 2,3 ir taip toliau. Tačiau kiekvienam patogiau savaip, o tokiu atveju naudotojas tiesiog atgaus pinigus nerizikuodamas pralaimėti. Nors profesionalai taip nežaidžia, nes tai yra laiko švaistymas ir dar viena rizika patekti į lažybų bendrovės akiratį.
Dviejų baigčių surebeto pavyzdys
Kad įtvirtintume medžiagą ir viską pademonstruotume, apsvarstykime dviejų baigčių surebeto variantą. Kaip pavyzdį paimkime futbolo rungtynes ir jų rinkas su daugiau nei 2,5 bei mažiau nei 2,5 įvarčio. Tarkime, vienoje lažybų bendrovėje koeficientai už daugiau nei 2,2, o kitoje – už mažiau nei 2,3. Dabar šiuos skaičius įstatome į formulę ir gauname tokį rezultatą:
C =1/2,2 + 1/2,3 = 0,88
Skaičius mažesnis nei 1, vadinasi, surebet yra. Be to, jo pelningumas sudaro 12%. Jis apskaičiuojamas paprastai: 100 – 0,88 *100 = 12. Būtent tokias pajamas naudotojas gaus sudaręs įvykio kuponą. Toks pats skaičiavimo principas taikomas visiems dviejų baigčių surebetų variantams.
2 baigčių surebetų pranašumai
Dviejų baigčių surebetas turi akivaizdžių pranašumų, trumpai juos apžvelkime:
- Labiausiai paplitęs variantas. Jų visuose skeneriuose yra labai daug. Kasdien galima aptikti tūkstančius rinkų, kuriose galima atlikti statymus.
- Lengva suprasti. Pateikiamos tik 2 viena kitai priešingos baigtys, todėl kiekvienas žaidėjas galės suprasti, už ką statyti ir kur linijoje ieškoti tokio statymo tipo.
- Greitas apskaičiavimas skaičiuotuvu. Pakanka į skaičiuotuvą įvesti dvi reikšmes, kad gautumėte rezultatą. Taip, skaičiavimai rankiniu būdu atliekami greitai, tereikia pasinaudoti pirmiau nurodyta formule.
- Statymų greitis. Net nepatyręs žaidėjas galės greitai sudaryti kuponus dviejose lažybų bendrovėse. Reikės atlikti minimalų veiksmų skaičių. Greitis – pagrindinis sėkmingo surebetų paieškos veiksnys, ypač žaidžiant gyvai.
- Žmonės lengviau ieško rankiniu būdu. Žinoma, dabar egzistuoja specialūs skeneriai, tačiau kai kurie naudotojai renkasi lažybų arbitražo situacijų ieškoti rankiniu būdu. Dviejų variantų baigtis daug lengviau aptikti ir greitai atlikti statymą.
- Puikiai tinka treniruotėms prieš pereinant prie sudėtingesnių schemų.
Pradedantiesiems iš pradžių rekomenduojama atkreipti dėmesį tik į dviejų baigčių surebetus, kaip į paprastesnį variantą statymams praktikuoti ir patirčiai kaupti. Be to, profesionalūs surebetų žaidėjai dažniausiai stato dviejose rinkose – kaip sakoma, kuo paprasčiau, tuo geriau.
Iš trūkumų verta paminėti, kad tokias lažybų arbitražo situacijas lažybų bendrovės greitai ir veiksmingai aptinka, ypač kai jų pelningumas didelis. Žaidėjams tenka griebtis gudrybių ir pirkti papildomas paskyras, kad galėtų toliau žaisti lažybų bendrovėje. Vis dėlto patyrusių naudotojų pajamos tokios, kad šias išlaidas daugiau nei padengia. Be to, surebetų „gyvavimo“ laikas gana trumpas, ypač žaidžiant gyvai.
Trijų baigčių surebetai
Antroje vietoje pagal populiarumą yra trijų baigčių surebetai. Jais pasinaudojama rečiau nei pirmiau aprašytu variantu, tačiau vis tiek juos galima vadinti paklausiais. Juos turi ne visi skeneriai, o tik didžiausi ir moderniausi. Lažybų arbitražo situacijos 3 rinkose susidaro taip pat dažnai kaip ir 2 rinkose, tačiau pradedantieji paprastai jomis nesinaudoja – tik patyrę žaidėjai, mokantys operatyviai sudaryti kuponus.
Trijų baigčių surebetus iš esmės lengva suprasti. Yra tam tikras įvykis ir 3 tarpusavyje viena kitą pašalinančios jo rinkos. Paprastai tai būna rungtynių baigtys, kai komandos gali sužaisti lygiosiomis. Taigi variantai yra tokie: P1, lygiosios ir P2. Statyti už visus šiuos pasirinkimus vienoje lažybų bendrovėje beprasmiška – bus pralaimėjimas. Tačiau galima pasirinkti kiekvieną rinką 2 skirtingose ar net 3 lažybų bendrovėse ir jose sudaryti kuponą. Galimi ir variantai su bendra suma, pavyzdžiui, TM1,5 – lygiai 2 įvarčiai – TB2,5. Arba su pranašumu: -0,5, +1, +1,5. Paprastai tokios baigtys pasirenkamos 3 lažybų bendrovėse, o ne dviejose, kaip įprasta.
Trijų baigčių surebeto pavyzdys
Vaizdžiai panagrinėkime lažybų arbitražo situacijos, kurią sudaro 3 baigtys, pavyzdį. Kaip visada, pavyzdžiu pasirinkime sąlygines futbolo rungtynes ir pagrindines jų rinkas – rungtynių nugalėtoją arba lygiąsias. Tarkime, 3 lažybų bendrovėse pateikiami tokie koeficientai:
- 1 komandos pergalė – 2,85;
- Lygiosios – 4,32;
- 2 komandos pergalė – 3,2.
Gauname neblogą surebetą, kurio pelningumas yra 11%. Šis rodiklis apskaičiuojamas pagal standartinę formulę: C = 1/K1 + 1/K2. Tiesiog į ją įstatome skaičius, tačiau pridedame trečią vardiklį 1/K3, nes baigčių yra 3. Galiausiai gauname:
- C =1/2,85 +1/4,32 + 1/3,2 = 0,89.
Toliau 100 – 0,89 *100 = 11%. Tai ir bus lažybų arbitražo situacijos pelningumas. Tokie skaičiavimai atliekami ir kitų rūšių trijų baigčių surebetams.
Privalumai
Trumpai apžvelkime trijų baigčių surebeto privalumus:
- Lažybų bendrovėms jį sunkiau aptikti. Tačiau su sąlyga, kad statymai atliekami trijose lažybų bendrovėse. Jei vienoje lažybų bendrovėje pasirenkamos 2 priešingos baigtys, tai atrodys labai įtartinai.
- Galima aptikti lažybų arbitražo situacijų, kurių pelningumas labai didelis. Kadangi jas sunkiau rasti, lažybų bendrovės ne visada spėja operatyviai sumažinti koeficientus. Tuo verta pasinaudoti.
- „Gyvavimo“ laikas dažnai būna ilgas dėl pirmiau nurodytų priežasčių.
Kalbant apie trūkumus, jų taip pat yra. Visų pirma, kuponus reikia sudaryti 3 baigtims, todėl automatiškai sumažėja darbo sparta. Gali būti, kad nespėsite atlikti vieno iš „pečių“ statymų, o nepalankiu atveju tai sukels finansinių nuostolių. Nors tokios lažybų arbitražo situacijos „gyvuoja“ ilgiau, todėl rizika taip pat sumažėja. Kitas trūkumas – sudėtingesni skaičiavimai, tačiau ir čia į pagalbą ateina skaičiuotuvai, kurie padeda juos atlikti ir daug kartų palengvina užduotį.
Trijų baigčių surebetus rekomenduojama naudoti tik patyrusiems žaidėjams, kurie turi tam tikrų įgūdžių ir išmoko greitai sudaryti statymus keliose lažybų bendrovėse vienu metu. Pradedantiesiems iš pradžių geriau rinktis dviejų baigčių variantus, antraip dėl nepatyrimo galima prarasti visą lažybų kapitalą.
Surebetų kombinacijos
Pereikime prie įdomiausio, bet sudėtingo surebetų varianto, kai kuriant nepralaimimą strategiją naudojamos 4 ir daugiau baigčių. Šį variantą žaidėjai taiko itin retai, ir tik patys patyrę bei rizikuoti linkę žaidėjai. Vis dėlto jie turi visišką teisę egzistuoti, o su jų pagalba realu padidinti banką. Šiuo atveju klientas sudaro kuponą net iš 4 ar daugiau tarpusavyje nesuderinamų rinkų, be to, tiek 2, tiek didesniame skaičiuje lažybų bendrovių.
4 ir daugiau baigčių lažybų arbitražo situacijos formuojamos tuo pačiu principu kaip ir kiti variantai, tačiau čia dalyvauja daugiau rinkų. Daugeliu atvejų tai yra tikslus teniso mačo rezultatas, kurį sudaro daugiausia 3 setai (vieno tenisininko pergalė 2 setuose). Šiuo atveju atsižvelgiama į rezultatus 2:1, 1:2, 2:0, 0:2. Atlikęs statymus už visus variantus, žaidėjas, kad ir kokia būtų mačo baigtis, liks su pelnu. Tai pats akivaizdžiausias ir dažniausias pavyzdys, tačiau panašių surebetų gali pasitaikyti ir futbole. Pavyzdžiui, forų, totalų, tikslių rezultatų ir kitų baigčių kombinacijos. Tačiau panagrinėkime jas išsamiau.
4 baigčių surebeto pavyzdys
Kaip įprasta, aiškumo dėlei panagrinėkime konkretų surebeto variantą. Pavyzdžiui, paimkime tą pačią sąlyginę futbolo rungtynių porą. Jose 4 skirtingose lažybų bendrovėse siūlomos 4 baigtys:
- tikslus rezultatas 0:0, koeficientas 15;
- lygiai 1 įvartis rungtynėse, koeficientas 6;
- lygiai 2 įvarčiai rungtynėse, koeficientas 6,5;
- bendras įvarčių skaičius didesnis nei 2,5, koeficientas 2.2.
Į formulę įstatome visus šiuos skaičius ir gauname tokį rezultatą:
- C = 1/15 + 1/6 + 1/6,5 +1/2,2 = 0,88.
Gauta reikšmė yra mažesnė nei 1, vadinasi, surebetas egzistuoja, be to, jo pelningumas siekia 12%. Tokių keturių baigčių surebetų variantų gali būti daugybė, tereikia mokėti juos pastebėti ir atlikti reikiamus skaičiavimus. Pavyzdžiui, panagrinėkime dar vieną futbolo kombinacinių statymų variantą:
- pirmoji komanda nepralaimės ir bendras įvarčių skaičius bus didesnis nei 2,5, su koeficientais 4,5;
- antroji komanda nepralaimės ir bendras įvarčių skaičius bus mažesnis nei 2,5, su koeficientu 3,8;
- pirmosios komandos pergalė 1 arba 2 įvarčių persvara, su koeficientu 4,1;
- antrosios komandos individualus totalas didesnis nei 2,5 už 4.
Pelnas siekia 2%, jį taip pat apskaičiuojame pagal formulę, tačiau išsamių skaičiavimų čia nepateiksime, jie tokie patys kaip ankstesniais atvejais.
5 ir daugiau baigčių surebetai
Pasitaiko ir tokių didelių lažybų arbitražo situacijų, jos naudojamos itin retai ir paprastai teniso tiksliam rezultatui, kai mačą sudaro 5 setai. Imami šeši tikslūs rezultatai:
- 3:0;
- 0:3;
- 3:1;
- 1:3;
- 3:2;
- 2:3.
Kiekvienam variantui vienas kuponas sudaromas 2 ar daugiau lažybų bendrovių. Bendrovių skaičius apskritai gali būti neribotas. Svarbu tik spėti atlikti statymus už visas galimas baigtis, kol koeficientai netapo nepalankūs. Kitas variantas, kai naudojami tikslūs futbolo rezultatai:
- 0:0;
- 1:0;
- 0:1;
- lygiai 2 įvarčiai;
- bendras įvarčių skaičius didesnis nei 2,5.
Tokių variantų gali būti labai daug bet kurioje sporto šakoje. Panašių lažybų arbitražo situacijų pelningumas apskaičiuojamas pagal standartinę formulę.
Privalumai
Vienas, tačiau reikšmingas 4 ar daugiau pradinių surebetų pranašumas yra tas, kad jų praktiškai neįmanoma apskaičiuoti. Lažybų bendrovės kol kas neturi panašių įrankių ir nesiekia leisti pinigų jų kūrimui, nes žaidėjų, statančių surebetus už 4 ar daugiau įvykių, nėra tiek daug, todėl jie didelės žalos nepadaro. Klientai, išmokę žaisti tokiose lažybų arbitražo situacijose, paprastai nesusiduria su sąskaitos blokavimu, maksimalių statymų mažinimu ir kitomis nemaloniomis lažybų bendrovių sankcijomis. Svarbu tik kuponus sudaryti ne dviejose lažybų bendrovėse, o iš karto naudoti kelias, tada paskyros saugumas bus užtikrintas praktiškai 100%.
Iš surebetų kombinacijų trūkumų pirmiausia verta paminėti, kad kuponų sudarymas 4 ar daugiau baigčių atveju reikalauja gana daug laiko. Čia svarbu greitai patvirtinti visus statymus, kitaip koeficientai gali pasikeisti ir galiausiai atnešti didelį nuostolį. Antra, teks turėti sąskaitas daugelyje lažybų bendrovių, paprastai jų skaičius turi būti ne mažesnis nei dešimt, kad būtų patogu rasti reikiamas lažybų arbitražo situacijas.
Dar vienas svarbus niuansas – šiuolaikiniai skeneriai neieško surebetų su 4 ar daugiau baigčių. Tokios funkcijos įdiegimas kainuotų per daug, be to, paklausa jai praktiškai neegzistuoja. Galbūt artimiausioje ateityje geriausiuose servisuose toks pasiūlymas atsiras, nes uždirbti iš klasikinių surebetų darosi vis sunkiau, o lažybų bendrovės tobulina nepatogių klientų sekimo technologijas. Jei kuriame nors skeneryje atsiras 4 ar daugiau pradinių lažybų arbitražo situacijų paieškos funkcija, būtinai apie tai pranešime savo projekto ribose.
Išvada
Tokios būna dviejų baigčių, trijų baigčių ir kombinacinės surebetų situacijos. Kiekvienas variantas turi pranašumų ir trūkumų, o kurį pasirinkti, sprendžia pats žaidėjas. Pradedantiesiems rekomenduojame iš pradžių statyti 2 baigčių lažybų arbitražo situacijose, o įgijus patirties ir įgūdžių rinktis sudėtingesnius variantus.