Klausimai ir atsakymai

Nepaisant kartais įspūdingų įvykių, vykstančių varžantis dėl Pasaulio taurės, biatlonas vis dar negali populiarumu aplenkti tokių sporto šakų kaip futbolas, ledo ritulys ir krepšinis. Statymų dėl biatlono galima rasti toli gražu ne kiekvienoje, net didelėje ir gerai žinomoje lažybų bendrovėje. O be pasirinkimo įvairovės negali būti ir surebet.

Taigi, atsakant į jūsų klausimą – surebet dėl biatlono egzistuoja, tačiau jie yra pavieniai. Esamomis sąlygomis iš jų užsidirbti neįmanoma.

Remiantis statistika, populiariausia sporto šaka Europoje – futbolas. Daugiausia statymų priimama būtent šiai sporto šakai. Aukščiausio lygio rungtynėse atvirų rinkų skaičius gali viršyti 200. Būtent platus pasiūlymas įvairiose lažybų bendrovėse suteikia galimybę susidaryti lažybų arbitražui sporte.

Kalbant apie gyvai susidarančius surebet, jie dažniau atsiranda tose sporto šakose, kuriose abi komandos renka daug taškų. Visų pirma tai krepšinis. Mažesniu mastu – tenisas ir tinklinis.

Lažybų arbitražui arba surebet geriausiai tinka futbolas, ledo ritulys ir krepšinis. Kai kurių futbolo pasaulio įvykių rinkų skaičius kartais viršija 200, o tai reiškia, kad tikimybė juos įvertinti skirtingai yra daug didesnė nei, pavyzdžiui, vandens polo atveju.  Būtent skirtingas lažybų bendrovių įvertinimas, kokia yra vienos ar kitos baigties tikimybė, išreiškiamas skirtingais koeficientais, ir sudaro sąlygą atsirasti lažybų arbitražo situacijai.

Mūsų patarimas: statant surebet vadovautis ne mėgstamomis sporto šakomis ar komanda, o tokiais veiksniais kaip pelno dydis ir jūsų statymų apyvartos greitis (ROI).

Sportinis lažybų arbitražas – tai tokia statymų sistema įvairiose lažybų bendrovėse dėl priešingų vienų rungtynių (susitikimo) baigčių, dėl kurios žaidėjas gauna pelną nepriklausomai nuo rungtynių baigties.

Taigi lažybų bendrovių surebetai ir statymai dėl middle yra sportinio lažybų arbitražo variantai.

Kaip jau atsakėme pirmiau, pataikęs į middle, žaidėjas laimi pagal abu statymus, t. y. gauna labai apčiuopiamą „pliusą“. Jei nepataikoma, laimima tik pagal vieną iš statymų.

Teigiamas middle reiškia, kad žaidėjas bet kuriuo atveju gaus pelną, net jei laimima tik pagal vieną statymą. Praktikoje tokių middle būna labai nedaug, ir jie yra siauri, todėl kartais nėra prasmės siekti būtent jų teigiamumo.

Neigiamas middle reiškia, kad nepataikius į middle ir laimėjus tik vieną statymą žaidėjas patirs nedidelį nuostolį. To imasi tie, kurie nori padidinti middle ir taip padidinti tikimybę laimėti pagal abu statymus, taip kompensuodami galimus nuostolius.

Ne. Klasikine prasme jis toks nėra. Mat lažybų arbitražas – tai situacija, kai žaidėjas garantuotai, su 100%-ų tikimybe, po arbitražinio statymo lieka bent jau nepatyręs nuostolio, o daugeliu atvejų – gauna gerą laimėjimą.

Lenkiški middle leidžia atsirasti vienai, nors ir mažai tikėtinai, baigčiai, kuri gali sumažinti žaidėjo lažybų kapitalą. Išsamiai apie tai parašyta straipsnyje apie lenkiškus middle.

Kodėl svetainėje apie juos pasakojame? Labai paprastai – lenkiški middle naudoja tuos pačius principus kaip ir įprasti middle, kai keli skirtingų krypčių įvykiai susikerta, suteikdami žaidėjui galimybę uždirbti 5-10 kartų daugiau (vidutiniškai, būna nukrypimų), nei prarasti.

Šis metodas, nors patikimumo požiūriu nėra absoliutus, yra potencialiai labai pelningas. Ir jei žinote, kaip ieškoti lenkiškų middle (o mes žinome), galite iš to neblogai uždirbti.

Uždarbis iš lenkiškų middle, kaip ir iš įprastų, gaunamas įvykio baigčiai „pataikius“ į abi (kartais ir daugiau) priešingų krypčių baigtis.

Paprasto middle pavyzdys: yra du statymai: T 0,5, koeficientas 2,05 ir T mažiau 1,5, koeficientas 2,50.

Jei nurodytose rungtynėse bus įmuštas lygiai vienas įvartis, šis rezultatas pateks į abi baigtis, o tai reiškia, kad ant jų statęs žaidėjas tarsi du kartus gaus savo laimėjimą. Tai ir yra pataikymas į middle.

Lenkiškų middle atveju skaičiavimo schema yra šiek tiek sudėtingesnė (ji išsamiai aprašyta lenkiškų middle aprašymo puslapyje).