Kokios sumos reikia lažybų arbitražo žaidėjui pradžiai

Beveik visi naujokai, nusprendę išbandyti savo jėgas uždirbdami iš lažybų arbitražo, klausia: „Vis dėlto kiek pinigų reikia pradžiai?“ Perskaitę daugybę forumų ir specializuotų svetainių, daugelis taip ir „stovi kryžkelėje“, neradę atsakymo. Juk ten nurodomi skaičiai gali skirtis vienas nuo kito net ne dešimtis kartų.

Šiame straipsnyje pereisime prie konkrečių dalykų, t. y. tiesiogiai prie reikalingų sumų.

Praktiškai visi naujokai, nusprendę išbandyti save lažybų arbitraže, klausia: „Tai kiek vis dėlto reikia pinigų pradžiai?“ Perskaitę daugybę forumų ir specializuotų svetainių, daugelis taip ir „stovi kryžkelėje“, neradę atsakymo. Juk ten nurodomi skaičiai gali skirtis vieni nuo kitų net ne dešimtis kartų.

Šiame straipsnyje pereisime prie konkrečių dalykų, t. y. tiesiogiai prie reikalingų sumų.

Surebet: apibrėžimas ir atsiradimo situacijos

Taigi, norėdami suprasti, kiek pinigų reikia investuoti, pirmiausia išsiaiškinkime – „kur“. Sakoma, kad lažybų arbitražo strategija yra pati veiksmingiausia ir efektyviausia. Tačiau mūsų užduotis nėra paneigti ar patvirtinti tokius teiginius.

Tarkime, atliekate statymus keliose lažybų bendrovėse, pavyzdžiui, dviejose. Pavadinkime jas A ir B. Ieškodami sau optimalių koeficientų, stebite tokią situaciją. Bendrovė A stato už vienos komandos pergalę, bendrovė B – už jos varžovę, o trečioji C yra tikra dėl lygiųjų. Dar viena situacija – abi bendrovės teikia pirmenybę (pergalei) vienai iš komandų, tačiau koeficientų dydžiai smarkiai skiriasi.

Kokios gi yra lažybų arbitražo situacijų atsiradimo priežastys?

Pagrindinės yra dvi:

1. sveika konkurencija tarp lažybų bendrovių, kurios, siekdamos pelno ir klientų, nustato per didelius koeficientus.
2. žmogiškasis veiksnys, kai įvedant duomenis įvyksta klaidų arba, kaip sakoma, jos buvo pražiūrėtos.

Pavyzdžiui, lažybų bendrovė A Anglijos taurės rungtynėms tarp komandų „Brighton“ ir „Coventry“, kurios įvyks 17.02.2018, nustatė koeficientus 1-osios komandos pergalei – 1,45, antrosios pergalei – 3,1; o lažybų bendrovė B – atitinkamai 1,3/3,5. Norint suprasti, ar yra surebet, reikia atlikti skaičiavimus.

V₁ = 1/1,45 + 1/3,1 = (0,69+0,323) x 100 = 101,2%; V₂ = 1/1,3+1/3,5 = (0,769+0,286) x 100 = 105,5%. Šie rodikliai (V reikšmės pagal lažybų bendroves) viršija 100% – vadinasi, surebet yra.

Jam apskaičiuoti imami didžiausi koeficientai – 1/1,45+1/3,5=0,69+0,286=0,976.

Kadangi rodiklis <1, это еще раз подтверждает, что вилка есть. Для получения прибыли – производится расчет сумм ставок. Допустим, у игрока есть $500, тогда в букмекерской конторе А на «Брайтон» нужно поставить 500/(0,976х1,45) = $352, а у букмекера В на победу «Ковентри» – 500/(0,976х3,5) = $148. Ну, а выигрыш должен составить, не зависимо от того, какая команда победит:

500-352х1,45 = $10,4; 500-148х3,5 = $18, o tai sudaro 2,1-3,6%.

Suma pradžiai arbitražo žaidėjui

Pradėdamas atlikti arbitražinius statymus, žaidėjas turi suprasti, kad pajamos iš lažybų arbitražo situacijų gali pasirodyti ne tokios jau didelės – vidutiniškai apie 5%. Žinoma, pasitaiko ir gerokai didesnio pelno surebetų, daugiau nei 20% procentų, tačiau statyti už juos nerekomenduojame. Tokiu atveju bus labai didelė klaidos tikimybė vienos iš dalyvaujančių lažybų bendrovių linijoje. Pagal taisykles tokiu atveju jos turi teisę atšaukti statymus pagal klaidingai nustatytus koeficientus. Neretai lažybų bendrovės tyčia padidina koeficientus, kad išaiškintų profesionalius arbitražo žaidėjus. Todėl vidutinės 3-7% pajamos bus optimalios.

Toliau pateiktoje lentelėje apžvelgsime, kokios gali būti pajamos priklausomai nuo pradinio banko ir statymų skaičiaus per mėnesį. Čia neatsižvelgiama į kapitalizaciją, t. y. į tai, kad uždirbtus pinigus galite iškart vėl panaudoti apyvartoje ir taip padidinti savo pajamas.

Norėdami paaiškinti skaičiavimus, panagrinėkime variantą, kai žaidėjas pradeda turėdamas $500. Toliau, atsižvelgdami į normą, padalykime banką, tarkime, į 5 dalis (galima į bet kokį skaičių, tačiau reikia suprasti, kad kuo mažesnis statymas, tuo mažesnės iš jo gaunamos pajamos).  Tikėtinas pelnas – $100x5% = $5. Dabar numatomas statymų skaičius per mėnesį bus ne mažesnis nei 150, padauginę iš gauto rezultato gauname – 150x$5 = $750. Pasirodo, kad esant pradiniams $500 banko parametrams, kiekvienas $100 statymas ir 150 statymų per mėnesį žaidėjui duos $750 pajamų. Jei kalbame procentine išraiška, tai yra 150% pelno. Kas mėnesį. Dauguma investicijų negali duoti nė dešimtosios dalies tokių  pajamų.

Akivaizdžiai matomas ryšys tarp pradinio banko, statymų skaičiaus ir pajamų.

Žmonės, atliekantys surebet statymus, savo uždarbiui skiria nuo 8 iki 12 valandų per dieną. Tačiau, kaip skelbia forumai, ne be reikalo. Išmokę rasti tinkamus surebetus taip pat tinkamose lažybų bendrovėse, kai kurie uždirba po $1000-1500 per dieną. Žinoma, tokie pasiekimai neateina iš karto – iki tokių rezultatų einama metų metus. Svarbus bus ir naudojamo banko dydis, kaip matėme ankstesnėje pastraipoje.

Naujokai, nusprendę išbandyti surebet strategiją, turi žinoti, kur rasti surebetus.

Pirmas variantas, kuris ateina į galvą, – pabandyti jų rasti savarankiškai. Tai įmanoma, tačiau tai gali padaryti būtent labiau patyrę žaidėjai, kurie jau kurį laiką stebėjo linijų judėjimą įvairiose lažybų bendrovėse ir sugebėjo pastebėti dėsningumus. Vėliau juos galima panaudoti statant už surebetus. Bet kuriuo atveju šis procesas yra labai imlus darbui, o „akimis“ per dieną pavyksta pamatyti ne daugiau kaip 10-15 surebetų.

Norint pasiekti stabilų aukštą pajamų lygį, tikslinga pasinaudoti mokamų lažybų arbitražo paieškos paslaugų. Tai gali būti specialios programos, įdiegiamos naudotojo kompiuteryje, ir surebetų skeneriai, savo svetainėje skelbiantys savo darbo rezultatus. Naudodamiesi jais galėsite atlikti gerokai daugiau statymų nei mūsų pateiktame pavyzdyje su 150 statymų per mėnesį.

Kiekvienas gali pasirinkti pagal skonį ir piniginę. Remdamiesi mūsų reitingo informacija, galite pasirinkti produktą, kuris geriausiai pateisins jūsų lūkesčius, susijusius su lažybų arbitražu. Tai gali būti statymai už surebetus, statymai pagal middle arba statymai už per didelius koeficientus.